Pradžia Veikla 2009-03-31 Marijampolės savivaldybės vaikų mokykloje/darželyje ,,Žiburėlis“ vyko tėvų susirinkimas
2009-03-31 Marijampolės savivaldybės vaikų mokykloje/darželyje ,,Žiburėlis“ vyko tėvų susirinkimas
Trečiadienis, 09 Gruodis 2009 12:40

2009-03-31 Marijampolės savivaldybės vaikų mokykloje/darželyje ,,Žiburėlis“ vyko tėvų susirinkimas.

Pranešimus skaitė tarnybos logopedė metodininkė Dalė Žemaitienė tema: ,,Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų kalba“ ir psichologė Joleta Norkienė tema: ,,Vaikų brandumas mokyklai“.

 

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų kalba

 

Naujausi JAV specialistų tyrimai rodo, kad vaikai,  kurie nelaiku pradeda kalbėti, dažniausiai ir toliau turi problemų, susijusių su kalba. Netgi jei jie atrodo ir pasiveja savo bendraamžius iki mokyklos pradžios. Gali nežymiai atsilikti žodynas,  gramatika,  skaitymas,  tarimas.

Disleksijos rizikos požymiai: genetinis faktorius (disleksiją turi šeimos nariai), komplikuotas nėštumas ir gimdymas, pastebimos psichomotorinio vystymosi disharmonijos.

Disleksijos prevencija:

  • Mąstymo, dėmesio, atminties lavinimas;
  • Smulkiosios motorikos vystymas;
  • Pasyviojo ir aktyviojo žodyno plėtimas;
  • Garsų tarimo tikslinimas, mokymas;
  • Foneminės klausos lavinimas, žodžių garsinė analizė ir sintezė;
  • Mokymas suvokti savo kūną;
  • Regimojo suvokimo, taktilinių pojūčių vystymas;
  • Supažindinimas su sakiniu, žodžiu, skiemeniu;
  • Rišliosios kalbos vystymas.

 

Disleksijos rizikos tikimybė


Stambioji motorika-sulėtėjęs motorinis vystymasis (pusiausvyros išlaikymas; vaikščiojimo automatizavimas; vėliau pradeda vaikščioti, bėgioti). 

Smulkioji motorika-sulėtėjęs rankų motorinis vystymasis: sunkiau atlieka savitarnos veiksmus (pvz.: nusiplauna rankas, apsirengia, valgo šaukštu, užsisega sagas); sunkiau atlieka manipuliacinius žaidimus (pvz., stato iš kaladėlių);. 

Regimosios funkcijos, vizualinė -motorinė koordinacija (nebando patys piešti ) 2 metų nemėgdžioja linijos piešimo. 2m. 6mėn. nesugeba mėgdžioti horizontalių bei vertikalių linijų piešimo; 3m. nesugeba piešti apskritimo. 

Kalbos funkcijos-sulėtėjęs kalbos vystymasis: vėliau pradeda tarti pirmuosius žodžius (pirmaisiais gyvenimo metais). 2-ais gyvenimo metais-paprastus sakinius. 3-iais metais-sudėtinius sakinius. 

Ikimokyklinis amžius (3-5 metai) Stambioji motorika- kūno judesių nevisavertiškumas, pasireiškiantis tuo, kad vaikas: blogai bėgioja,  turi sunkumų su pusiausvyros išlaikymu,  sunku išmokti važiuoti triračiu dviratuku, paspirtuku, judesiai nerangūs, blogai funkcionuoja judriuosiuose žaidimuose.

Smulkioji motorika- rankų judesių nevisavertiškumas:  sunkiai ir nenoriai atlieka savitarnos veiksmus (užsisega mažas sagas, užsiriša batų raištelius, dalyvauja manipuliaciniuose žaidimuose-veria karoliukus).

Vizualinė-motorinė koordinacija- kuri pasireiškia tokiais simptomais, kaip: sunkumai statant iš kaladėlių; vaiko nenoras piešti arba piešimas labai supaprastintų piešinėlių; netaisyklingas pieštuko laikymas, per silpnas ar per stiprus  pieštuko spaudimas; nemokėjimas nupiešti apskritimo-3-iais gyvenimo metais, kvadrato ir kryžiuko- 4-ais gyvenimo metais, trikampio ir rombo- 5-ais gyvenimo metais.

Regimosios funkcijos: sunkumai piešiant (piešiniai yra turtingi savo turiniu, tačiau skurdūs formos prasme); Sunkumai dėliojant sukarpytus dalimis paveikslėlius pagal pavyzdį, dėlionių, mozaikų rinkimas. 

Kalbos funkcijos: (vystymosi sutrikimus galima pastebėti pagal tokius požymius):  sulėtėjęs kalbos vystymasis; netaisyklinga daugybės garsų artikuliacija; sunkumai tariant net nelabai sudėtingus žodžius (dažnas žodžių iškraipymas); sunkumai įsimenant ir prisimenant pavadinimus (ypač nuo –

seklius-dienos laikas, valgių pavadinimai);  sunkumai įsimenant trumpus eilėraščius bei daineles;

sunkumai išsireiškiant-paprastų sakinių vartojimas, skurdus žodynas.

Lateralizacija- sulėtėjęs vystymasis: vienos rankos pirmenybės požymių stoka.

Orientacija kūno schemoje bei erdvėje: baigiantis ikimokykliniam amžiui negeba parodyti savo dešiniosios rankos. 

Mokyklinis amžius (6-7 metai)

Stambioji motorika: blogai šoka, bėgioja; ėjimas tiesia linija, stovėjimas ant vienos kojos; sunkumai mokantis slidinėti, čiuožinėti, važiuoti dviračiu, paspirtuku. 

Smulkioji motorika: sunkumai užsirišant batų raištelius, kaspinus, naudojant šakutę, žirkles; nepaisant daugelio pratimų netinkamai laiko pieštuką pirštuose, braižo vertikalias (nuo apačios į viršų) bei horizontalias (nuo dešinės į kairę) linijas netinkama kryptimi. 

Vizualinė-motorinė koordinacija. Sutrikimai pasireiškia:metant bei gaudant kamuolį;  netinkamai laiko pieštuką pirštuose;  piešiant ornamentėlius, atgaminant sudėtingesnes geometrines figūras (piešiant rombą 6-7-ais gyvenimo metais).

Kalbos funkcijos: tarimo trūkumai; -klaidos išsireiškiant, gramatinės klaidos; netaisyklingai vartoja erdvinius santykius nusakančius prielinksnius; sunkumai atskiriant panašius garsus (s-z, b-p, k-g ir kt.); painioja fonetiškai panašius pavadinimus, sunkiau įsimena (pvz.,parodyk, kurių pavadinimai skamba panašiai:  SRAIGĖ, NAMAS, SNAIGĖ); sunkumai atliekant garsinę analizę, sintezę;  sunkumai mokantis eilėraščių, dainelių, įsimenant daugiau nei vieną nurodymą tuo pačiu metu;  sunkumai įsimenant nuoseklumą, sekas ( pvz., savaitės dienų, metų laikų, valgių pavadinimai, laiko sekos: vakar-šiandien-rytoj bei skaičių sekos);

Regimosios funkcijos: sunku išskirti detales iš visumos, taip pat sintezuoti į visumą (negeba iš dviejų paveikslėlių detalių, kuriais jie skiriasi; statant iš kaladėlių konstrukcijas pagal pavyzdį); sunkumai atskiriant panašias formas (pvz., geometrines figūras, raides m-n, l-t) arba identiškas , bet skirtingos erdvinės orientacijos formas (pvz., raidžių p-b-d-g). 

Lateralizacija: negalima nustatyti, kuri ranka dominuoja, kuriai vaikas teikia pirmenybę; vaikas naudojasi abiem rankas. 

Orientacija kūno schemoje, arba erdvėje: turi sunkumų parodant savo kūno dalis, kai apibudina terminais: dešinė-kairė (dešinė ir kairė ranka, koja, ausis). 

Orientacija laike:sunkumai apibudinant metų, dienos laiką; 

Skaitymas: skaito pvz., labai lėtai; dažniausiai vardina raides ir ne visada taisyklingai atlieka sintezę; iškreipia žodžius;   nesupranta perskaityto sakinio. 

Pirmieji bandymai rašyti: dažnai piešia rašo raides ir skaičius “veidrodiniu” būdu; atvaizduoja žodžius, užrašant juos iš dešinės pusės į kairę. 

Svarbu sukurti kiekvienam vaikui aplinką, kuri skatins:  socialųjį;  emocinį;  intelektualųjį vystymąsi.

 

 

Vaiko brandumas mokyklai


Ar brandus vaikas mokyklai ar ne? Tokių ir daugelis kitų klausimų kamuoja tėvus prieš išleidžiant savo atžalas į mokyklą.

Vaiko brandumas mokyklai apima vaiko pažintinius gebėjimus ir socialines emocines funkcijas bei vaiko elgesio ypatumus. Labai svarbu tinkamai įvertinti vaiko stipriąsias ir silpnąsias brandos vystimosi puses. Reikėtų išskirti tris pagrindines sritis:

-          Socialinis emocinis brandumas – tai gebėjimas pastebėti ar vaikas geba bendrauti ir bendradarbiauti su kitais vaikais, koks vaiko savęs suvokimas ir savigarba. Labai svarbu pastebėti vaiko emocijas naujoje aplinkoje, įvertinti koks yra emocinis pastovumas.

-          Intelektinė branda – kiek vaikas aktyviai domisi pasauliu, koks jautrumas vaizdams, garsams, žodžiams. Visa tai yra jutimų ir suvokimo brandumas. Labai svarbu pastebėti kokia vaiko kalba, kaip geba įsivaizduoti, kurti. Reikalinga įvertinti ir probleminio mąstymo pradmenis.

-          Nuostata ir pasirengimas tapti mokiniu – nusiteikimas eiti į mokyklą, domėjimasis knygomis, pasirengimas rašymui, elementarūs matematiniai vaizdiniai.

 

Tik gerai įvertinę ir aptarę šiuos kriterijus mes galime priimti tolimesnę išvadą apie vaiko pasirengimą lankyti mokyklą.

 

Kalendorius

spalio 2019
PATKPŠS
123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031

Apklausa

Kaip vertinate specialiųjų poreikių mokinių integraciją bendrojo lavinimo mokykloje?