Pradžia Veikla 2009-03-25 Marijampolės savivaldybės pedagoginėje psichologinėje tarnyboje vyko metodinė diena Antanavo pagrindinės mokyklos pedagogams
2009-03-25 Marijampolės savivaldybės pedagoginėje psichologinėje tarnyboje vyko metodinė diena Antanavo pagrindinės mokyklos pedagogams
Trečiadienis, 09 Gruodis 2009 12:06
2009-03-25 Marijampolės savivaldybės pedagoginėje psichologinėje tarnyboje vyko metodinė diena Antanavo pagrindinės mokyklos pedagogams. Gerąja patirtimi dalinosi Sūduvos vidurinės mokyklos lietuvių k. mokytoja metodininkė L. Kraukšlienė (,,Mokymo metodai lietuvių k. pamokose").

Pranešimus skaitė tarnybos logopedė metodininkė V. Kvaraciejienė (,,Mokymo priemonės specialiųjų poreikių, turintiems mokiniams“), vyr. specialioji pedagogė J. Savaikaitienė (,,Pamokos vadyba mokant specialiųjų poreikių mokinius“).

p3250179 p3250240 p3250180


SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ UGDYMAS

L. Kraukšlienė

Marijampolės Sūduvos vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė


Kiekvienas mokytojas, žengdamas į klasę, žino, kad jis bendraus ir bendradarbiaus su asmenybėmis – individualiomis, ypatingomis. Toks suvokimas neigia anksčiau vyravusią nuostatą, jog vieni yra gabūs, gal net talentingi, o kiti – neišmanėliai, nesuprantantys, nemokantys, nespėjantys dirbti su visais. Todėl tokie mokiniai dažnai buvo ,,nurašomi“. Daug lengviau būtų parašyti neigiamą balą negu patikėti pačiam ir įtikinti vaiką, kad jis GALI. Tikėjimas savo jėgomis skatina motyvaciją.

Ugdymo procese ypatingą vietą turime skirti specialiųjų poreikių vaikams. Mano tvirtu įsitikinimu, specialieji poreikiai   –   tai kitokie poreikiai. Kitoks požiūris į vaiką, kitokie veiklos metodai, kitokios priemonės, kitoks (didesnio dėmesingumo reikalaujantis) bendravimas, unikalus ugdymo proceso kelio ieškojimas.

Sėkmingo ugdymo garantas – vaiko pažinimas ir jo gebėjimų skatinimas. Būtų       daug greitesnis ir lengvesnis adaptacijos laikas, jei glaudžiai ir atvirai bendradarbiautų mokytojai, vaikui pereinant iš vienos pakopos į kitą (iš pradinės į pagrindinę mokyklą). Dalykininkas sugaišta daug laiko, nes gauna minimalią informaciją apie specialiųjų poreikių vaiką – pagal kokią programą dirbo ir kokios priežastys ją nulėmė. Dėl ugdymo tęstinumo spragų kenčia vaikas. Manau, nenusižengsime įstatymams ir nepažeisime mažo žmogaus asmenybės orumo, jei parašysime asmeninį laišką, kuriame informuosime apie vaiko pasiekimus ir silpnąsias vietas. Žinoma, galime kiekvienas atrasti iš naujo, bet taip sugaišime daugiau laiko.

Dirbdama su specialiųjų poreikių mergaitėmis trejus metus, supratau, kad vien tik kontaktinių pamokų neužtenka, todėl šiais mokslo metais eksperimentuoju – turiu vieną savaitinę papildomo ugdymo valandą. Per kontaktines pamokas vadovaujuosi IS ir BP, rašau modifikuotas, adaptuotas programas ir pagal jas dirbu, vertinu ne tik mokinių, bet ir savo pasiekimus – kokios nesėkmių priežastys, kaip tobulinti veiklą. Papildomo ugdymo pamoka – tipinis neformalaus ugdymo pavyzdys, kai sugriaunu pamokos struktūrą, išlaisvinu save ir savo ugdytines.

Planuodama mūsų veiklą, mąstau apie tolimuosius tikslus. Šie žmonės – visaverčiai visuomenės nariai. Laikas privers pereiti iš vienos bendruomenės į kitą, todėl siekiu, jog integracija būtų kiek įmanoma lengvesnė. Svarbiausia gebėti bendrauti ir bendradarbiauti, todėl įvairiais darbo metodais skatinu drąsiai, argumentuotai kalbėti (rašyti), diskutuoti, gebėti apibendrinti, vertinti.

Kiekvienos pamokos principas: Mes – lygiaverčiai partneriai, galintys dirti kartu. Todėl sėdime prie ,,apskrito stalo“, užduotis atliekame kartu. Dažnai pamokos prasideda pokalbiu apie praėjusią dieną, sėkmes ir nesėkmes (,,Šiandien noriu papasakoti..“ arba ,,Šiandien nenoriu pasakoti“). Stengiamės surasti priežastis, aiškinamės, ar buvo galima išvengti nesėkmių. Tokie pokalbiai leidžia mokiniams išsilaisvinti iš akademinio mokymo rėmų, jie rišliau, nuosekliau reiškia mintis.

Ypatingą dėmesį skiriam teksto (kalbos) rišlumui, rašinio ir pastraipos sandarai, todėl dažnai prisimenam schemą, aiškinamės žodžių semantiką.

Gilindama rišlaus teksto kūrybos įgūdžius, pasiūliau sugalvoti temą ir rašyti pasirinkta arba pasiūlyta tema po sakinį. Kiekvienas mokinys turėtų parašyti bent po penkis sakinius. Skaitom ir aptariam, kur yra minties šuolis, kodėl jis atsirado, kaip reikėtų redaguoti. Redaguoja kiekvienas individualiai.

Visada maloniau aptarti ir įvertinti draugų darbus, todėl parenku kiekvienam po rašinį, prašau perskaityti, prisiminti rašinio ir pastraipos sandarą, surasti tris dalis, pastraipos teiginį ir argumentus. Įvertinti. Galima sukarpyti tekstą ir leisti sudėlioti į rišlų tekstą.

Kai mokiniai pavargę, pasiūlau ,,laikraštinį“ eilėraštį. Ugdytiniai išsirenka ir išsiplėšia iš laikraščio bent 8 – 10 straipsnių pavadinimus. Juos suklijuoja ant lapo (stengiasi laikytis nuoseklumo principo). Tai eilėraščio eilučių pradžios. Mokiniai turi sugalvoti eilučių pabaigas.

Pakartojam rimavimo būdus ir rašom eilėraštį. Toks darbas palinksmina, ugdo kūrybiškumą, gausina žodyną. Eilėraščius perskaitom garsiai ir raiškiai. Nejausdami mokomės raškaus skaitymo.

Turėdama tikslą pakartoti 1 – 2 rašybos taisykles ir kalbos dalis, pasiūlau aptarti mūsų nuotaikas. Veidelių išraiška padeda apibūdinti nuotaiką, būseną, veiksmą. Prie kiekvieno veidelio į atskirus stulpelius rašom veiksmažodžius ir daiktavardžius.

Mokiniai gali pabūti mokytojais. Sugalvoti diktantą su nurodytais arba sugalvotais sunkesnės rašybos žodžiais, jį padiktuoti draugams. Bendradarbiaudami ištaisom klaidas.

Ateityje manau rengti trumpalaikį projektą ,,Mano geriausias draugas“. Į kalbos ugdymo pamoką turėtų būti integruota fotografija arba dailė.

Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo procese būtina skatinti ir tobulinti stipriąsias mokinio puses. Leisti jam atsiskleisti, patikėti savimi. Vienas efektyvus būdas – perskaityti pavykusį darbą didesnei bendruomenei. Tai daug daugiau nei parašyti gerą pažymį.

 

Kiekvienas mokinys – asmenybė.

Tikėjimas savo jėgomis skatina motyvaciją.

Sėkmingo ugdymo garantas -  vaiko pažinimas ir jo gebėjimų skatinimas.

Galėtų būti glaudesnis bendradarbiavimas tarp ugdymo pakopų.

Ugdymo procese, ypač gimtosios kalbos pamokose, būtina numatyti tolimuosius tikslus.

Neformali veikla, netradiciniai metodai skatina mokinių savarankiškumą.

Specialiųjų poreikių vaikas – visavertis visuomenės narys.

 


 

Kalendorius

rugpjūčio 2019
PATKPŠS
1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031

Apklausa

Kaip vertinate specialiųjų poreikių mokinių integraciją bendrojo lavinimo mokykloje?